Anglų<->lietuvių k. vertėjas nuo 1994 metų
Sveiki. Esu vertėjas Romualdas Grigaliūnas. Prašome kreiptis, jei reikia išversti techninį, mokslinį arba kitos srities dokumentą. Dirbu su anglų, lietuvių, taip pat rusų kalbomis.
Jūsų įmonei naudinga palaikyti tiesioginį ryšį su patyrusiu vertėju
Jei įmonei reikia kokybiškai išversti sudėtingą techninį arba mokslinį dokumentą, tiesioginis ryšys su patyrusiu vertėju visuomet yra naudingiausias variantas: abiem pusėms naudinga finansiškai, nes nėra tarpininkų, o taip pat naudinga ir dėl galimybės palaikyti tiesioginį ryšį, konsultuojantis dėl iškilusių klausimų. Techninę bei mokslinę dokumentaciją ir įvairius kitus tekstus nuolat verčiu nuo 1994 metų, be to, esu automatikos bei elektros inžinierius. Pateikiu savo kontaktus, o toliau prašome skaityti apie mano darbus. Romualdas Grigaliūnas - Kaunas, Lietuva Faksas: +370 37 406844 Mobilusis telefonas: +370 671 29815 El. paštas: [email protected] |
Geri techniniai vertimai – Jūsų įmonės vizitinė kortelė Solidžiai įmonei labai svarbu, kad visi jos platinami tekstai būtų sklandūs, aiškūs, o techninė kalba logiška ir suprantama. Šiuolaikinei įmonei dažnai prireikia išversti technologinės įrangos vartotojo arba montuotojo vadovus ir juos paskelbti platesniam skaitytojų ratui. Techniniuose aprašymuose dažnai būna daug specifinių terminų, grafinių elementų, sudėtingų schemų, lentelių. Tokiems vertimams ypač svarbi vertėjo patirtis, labai pravartu, jei jam yra tekę padirbėti inžinieriumi, praktiškai susidurti su nagrinėjamais dalykais. |
Vertimų spektras platus, publikacijos spaudoje
Nuo 1994 metų, dirbant profesionaliu vertėju, teko versti daug įvairių tekstų, daug mano vertimų buvo publikuojami spaudoje. Žurnalai “Mokslas ir technika” bei “Mokslas ir gyvenimas” ilgą laiką publikavo mano išverstus mokslo naujovių aprašymus. 2003 metais „Vagos“ leidykla išleido mano išverstą amerikiečių rašytojo Tom Clancy 600 puslapių knygą „The Hunt for Red October“ („Raudonojo spalio medžioklė“). Ši knyga buvo pavadinta "povandeninių laivų technine instrukcija", nes joje labai daug techninių aprašymų. Ją galima rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, paspaudus nuorodą: (1), ji taip pat parduodama knygynuose, interneto parduotuvėse, pavyzdžiui: (2), (3), arba (4) (matoma, kad vertėjas Romualdas Grigaliūnas).
Nuo 1994 metų, dirbant profesionaliu vertėju, teko versti daug įvairių tekstų, daug mano vertimų buvo publikuojami spaudoje. Žurnalai “Mokslas ir technika” bei “Mokslas ir gyvenimas” ilgą laiką publikavo mano išverstus mokslo naujovių aprašymus. 2003 metais „Vagos“ leidykla išleido mano išverstą amerikiečių rašytojo Tom Clancy 600 puslapių knygą „The Hunt for Red October“ („Raudonojo spalio medžioklė“). Ši knyga buvo pavadinta "povandeninių laivų technine instrukcija", nes joje labai daug techninių aprašymų. Ją galima rasti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, paspaudus nuorodą: (1), ji taip pat parduodama knygynuose, interneto parduotuvėse, pavyzdžiui: (2), (3), arba (4) (matoma, kad vertėjas Romualdas Grigaliūnas).
 Žurnalo "Mokslas ir gyvenimas" puslapiai. Matomas mano asmeninis skyrelis (su pavarde ir nuotrauka), kuriame publikuotos mano išverstos mokslo naujienos iš viso pasaulio.
|
 Mano išversta knyga:
|
Grafinis vertimų apipavidalinimas
Klientai originalų tekstą neretai pateikia PDF formatu su įvairiais grafiniais elementais, o vertimo pageidauja DOC formatu, kurį supranta WORD programa. Tokiu atveju vertimo darbui reikia tam tikrų įgūdžių ir papildomų maketavimo darbų, kad paveikslėliai, schemos, lentelės ir net spalvos idealiai atitiktų originalą.
Buhalterijai tinkamos sąskaitos
Dirbu pagal individualios veiklos pažymą, todėl įmonėms ir vertimų biurams galiu pateikti tinkamas sąskaitas atsiskaitymui banko pavedimais.
Notarinis tvirtinimas
Vertimas visuomet būna maksimaliai tikslus, bet kartais reikalaujama, kad būtų notaro patvirtinimas. Tokiu atveju originalas (arba patvirtinta jo kopija) siuvamas kartu su vertimu, antspauduojamas, numeruojamas ir pirmiausiai tvirtinamas vertėjo, o paskui – notaro. Šią procedūrą man teko daryti daug kartų
.
Toliau pateikiu kai kuriuos savo straipsnius, kurie buvo publikuoti žurnaluose arba laikraščiuose.
"Mokslas ir gyvenimas", 2001 m. 07-08 mėn.:
Mokslo ir technikos naujienos
Daigų glostymo robotas
Didžiosios Britanijos tyrinėtojai sukūrė robotizuotą sistemą daigams šiltnamiuose glostyti. Ištirta, kad daigo stiebelio apačioje kartkartėmis sudarant įtampas, jis auga storesnis, tvirtesnis ir jį persodinus padidėja jo išlikimo tikimybė (mat šiltnamiuose, kur nėra vėjo, daigai paprastai ištįsta ir sunkiau prigyja).
Įrenginys, pavadintas “Dr. Green”, susideda iš elektroniškai valdomo skersinio su kabančia lanksčių plastmasinių juostelių užuolaida, kuri švelniai slysta per jaunus daigelius. Pakanka minutės tokio glostymo per dieną, kad sodinukai užaugtų 30-50 proc. žemesni ir atitinkamai storesni. Persodinti į laukus, jie nebebijo net ir stiprių vėjo gūsių. Mokslininkai teigia, kad žemės ūkio pramonei jų sukurta sistema duos didžiulę naudą.
Kompiuterio detalės iš žalumynų
Ateinančios kartos kompiuteriams gali būti panaudotos dalys, kurių jau dabar veikiančių pilna jūsų sodo pievelėje. Tai chlorofilo molekulės - žaliasis augalų pigmentas, kuris, veikiamas saulės šviesos, išskiria teigiamą ir neigiamą elektros krūvį. Gautoji įtampa tiekia energiją fotosintezės reakcijai.
Biofizikui Iliasui Grinbomui iš Tenesio šios molekulės panašios į miniatiūrinius diodus, galinčius nukreipti elektros krūvį viena kryptimi. O to ir reikia kompiuteriniam skaičiavimui. Krūvį skiriančios molekulės yra tik šimtamilijardinės centimetro dalies skersmens, todėl iš jų sudarytos mikroschemos būtų šimtą kartų mažesnės už dabartines, gaminamas iš silicio kristalų. Grinbomas su savo kolegomis jau išskyrė pavienes molekules ir išmatavo jų kuriamą elektrinį potencialą, kuris prilygo maždaug vienam voltui.
“Tikimės, kad ateityje mums pavyks iš šių augalinių diodų sukonstruoti kompiuterinio skaičiavimo grandines”, - sako jis. Manoma, kad pirmosios “žaliosios” mikroschemos gali atsirasti maždaug po penkerių metų.
Atskleista Nesės paslaptis?
Italų geologas Luidžis Pikardis mano, kad jam pavyko atskleisti Lochneso ežero paslaptį. Savo teoriją jis grindžia tuo, kad šis ežeras yra viršum Didžiosios Gleno slinkties, todėl požeminiai žemės drebėjimai galį sukelti vandenyje nedidelius cunamius. Ramiame ežere staiga pamačius bangas, stebėtojams gali pasirodyti, jog po vandeniu juda kažkoks didžiulis gyvūnas. Iš toli ir pačios bangos gali būti panašios į pabaisos kupras.
Idėja mokslininkui kilo atsitiktinai, renkant informaciją apie senovėje vykusius žemės drebėjimus. Ieškodamas užuominų mitologijoje, jis buvo apstulbintas ryšio tarp vykusių žemės drebėjimų ir pasakojimų apie jūrų pabaisas Viduržemio jūros regione, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Amerikoje, Škotijoje.
Pikardis išnagrinėjo 3000 užregistruotų Nesės pastebėjimo faktų ir atrinko maždaug 250, kurių negalima paaiškinti medžių šakomis vandenyje, mačiusiojo girtumu ar kitais paprastais dalykais. Visi atrinktieji atvejai neprieštaravo teorijai apie smarkiai judinamą vandenį.
Pikardis atkreipė dėmesį, kad pabaisos pastebėjimų labai pagausėjo 1933 m., o 1934-ųjų rugpjūtį toje vietovėje įvyko didelis žemės drebėjimas. Mokslininkas teigia, kad vandenį galėjo judinti žemės drebėjimą pranašaujantis seisminis aktyvumas. Pranešimą apie savo atradimą jis perskaitė Edinburge vykusioje konferencijoje “Žemės sistemos ir procesai”.
Implantuojama dirbtinė širdis
Jau daugiau nei 50 metų mokslininkai, inžinieriai ir medikai stengiasi sukurti dirbtinę širdį, kuri nebūtų per didelė ir tilptų organizme vietoj blogai funkcionuojančios tikrosios širdies. Dabar baigiama priartėti prie šio tikslo, kuris suteiks naują viltį tūkstančiams pacientų, laukiančių širdies persodinimo.
JAV sukurta dirbtinė širdis “AbioCor” ne didesnė už greipfrutą ir yra visa implantuojama į organizmą kartu su ličio jonų baterija, kurios energija papildoma neprijungus laidų, per induktyviąją sistemą. Kartu implantuotas mikroprocesorius pagal poreikius valdo kraujo pumpavimo greitį. Kadangi pro odą nieko nėra išvesta į išorę, labai sumažėja infekcijos rizika, anksčiau buvusi viena didžiausių dirbtinės širdies problemų.
Šią vasarą naujoji širdis bus implantuota penkiems ligoniams, kurių prognozuojama gyvenimo trukmė ne ilgesnė kaip 30 dienų ir kuriems negalima persodinti natūralios širdies.
Iš pradžių naujosios širdies kaina sieks apie 75 tūkst. dolerių neskaitant operacijos, kuri kainuos maždaug tiek pat, kiek natūralios širdies persodinimas. Tačiau, lyginant su persodinta natūralia širdimi, dirbtinė turi vieną didelį privalumą: ligoniui nebereikės visą likusį gyvenimą gerti imuninę sistemą slopinančių vaistų.
Parengė Romualdas Grigaliūnas
"Mokslas ir gyvenimas", 2001 m. 10 mėn.:
Mokslo naujienos iš Japonijos
ATOMINĖ ELEKTRINĖ... DAUGIABUČIO RŪSYJE
Japonijoje sukurtas kompaktiškas branduolinis reaktorius “Rapid-L”, skirtas elektros energijos gamybai daugiabučio namo rūsyje. Pastaraisiais mėnesiais bandoma automatinė reaktoriaus saugumo sistema, perkaitimo atveju turinti prislopinti arba visiškai sustabdyti branduolinę reakciją. Bandymus finansuoja Japonijos Atominės energetikos tyrimų institutas.
Iš pradžių šis 200 kilovatų galingumo reaktorius buvo sumanytas kaip Mėnulio kolonijų jėgainė, bet vėliau atsirado ir praktiškesnis pritaikymas. Tik šešių metrų aukščio ir dviejų metrų pločio elektros stotį nesunkiai galima būtų įsprausti miestuose po daugiaaukščiais namais ir apsirūpinti elektros energija arba bent išlyginti apkrovimą piko valandomis.
Skirtingai nuo įprastinio, “Rapid-L” reaktoriuje branduolinė reakcija reguliuojama ne kontroliniais strypais. Tam skirti rezervuarai su išlydyto ličio-6 izotopais, efektyviai absorbuojančiais neutronus. Rezervuarai sujungti su vertikaliu vamzdžiu, einančiu pro reaktoriaus šerdį.
Esant normaliam darbo režimui, vamzdis pripildytas inertinių dujų. Bet jei tik reaktoriaus temperatūra ima kilti, skystas litis plečiasi, suslegia inertines dujas ir patenka į šerdį, kur absorbuoja neutronus ir sulėtina reakciją. Litis atlieka kontrolinių strypų funkciją, tačiau automatiniam reguliavimui nenaudojami jokie mechanizmai. Reaktorius aušinamas skystu natriu, jo veikimo temperatūra maždaug 530 oC.
Mokslininkai dabar kruopščiai skaičiuoja, kiek patikima ir ilgaamžė bus ši reaktoriaus saugumo sistema, aiškiai pranašesnė už mechaninę. Jos naudojimas labai priklausys ir nuo visuomenės nuomonės, skeptiškai vertinančios atominę energetiką. Vis dėlto, net ir nepriimtos į miestus, šios elektrinės galės puikiai pasitarnauti besivystančiose šalyse ir tolimuosiuose regionuose, kurių dar nepasiekė elektros tinklai.
NAUJOS KARTOS MOBILIOJO RYŠIO TINKLAS
Japonijos ryšių įmonė “NTT DoCoMo” 2001 m. spalio 1 d. rengėsi įdiegti pirmąjį pasaulyje trečiosios kartos (3G) mobiliųjų telefonų tinklą, kuris bus greitesnis už visus esamus komercinius mobiliųjų telefonų tinklus. Jis užtikrins duomenų priėmimą 384 Kb/s greičiu - to pakaks, pavyzdžiui, muzikai arba videofilmams. Priminsime, kad Europos GSM mobiliųjų telefonų ryšys su interneto paslaugomis veikia tik 9,6 Kb/s greičiu.
Tinklas turėjo būti įdiegtas jau š.m. gegužės mėnesį, bet dėl techninių nesklandumų tai užtruko iki spalio. Dabar, pasak kompanijos, problemos sėkmingai išspręstos.
Teisę diegti panašų tinklą iš japonų jau nusipirko kai kurios JAV ir Europos ryšių įmonės.
KOSMOSO UŽKARIAVIMAS
Š.m. rugpjūčio mėnesį iš Tanegašimo salos (maždaug už 1000 km į pietvakarius nuo Tokijo) buvo sėkmingai paleista raketa H-2A, skirta palydovams gabenti į orbitą. Tai japonams sukėlė didelį džiaugsmą, ypač prisiminus du nesėkmingus tokio tipo raketos bandymus 1998-ųjų vasarį ir 1999-ųjų lapkritį. Dabar tikimasi susigrąžinti užsakovų pasitikėjimą ir įsitvirtinti pelningame palydovų gabenimo versle.
Ši pirmoji “kregždė”, kainavusi 71 milijoną JAV dolerių, pakilo su netikru kroviniu. Pirmoji pakopa atsiskyrė 130 km aukštyje, antroji nešė raketą iki 270 km aukščio, kur į orbitą buvo išvestas bandomasis krovinys. Paleidimas buvo tiesiogiai transliuojamas per Japonijos televiziją.
Parengė Romualdas Grigaliūnas
"Mokslas ir gyvenimas", 2001 m. 12 mėn.:
Mokslo ir technikos naujienos
NAUJA TECHNOLOGIJA PRASIDEDA NUO GUMBUOTO VABALO
Afrikos pietuose esanti Namibijos dykuma - viena karščiausių ir sausiausių vietų Žemėje. Čia niekada nelyja, bet maždaug šešis kartus per mėnesį stiprus vėjas nuo Atlanto atneša rūką.
Zoologas A.Parkeris iš Oksfordo universiteto (University of Oxford) ištyrė, kaip dykumų vabalas Stenocara naudojasi šiuo rūku gamindamasis geriamąjį vandenį. Atradimą pritaikius pramonėje būtų galima gaminti pigias plėveles, kurios padėtų žmonėms išgyventi sunkiomis sąlygomis.
Vabalo kieti priekiniai sparnai padengti gumbeliais, kurių viršūnėlės turi savybę traukti vandenį, o tarpiniai įdubimai – jį atstumti. Vabalui skrendant prieš vėją, oro drėgmė renkasi ant vandenį traukiančių iškilimų. Lašeliai jungiasi ir didėja, kol nebeišsilaiko viršūnėje ir nusileidžia žemyn į griovelį, kuriuo nusirita tiesiai vabalui į burną.
Pasak Parkerio, vabalo sparnų struktūrą atgaminti visai nesunku. Panašų plėvelių raštą galima štampuoti, lieti, spausdinti ant acetatinio lakšto vandenį traukiančiais dažais. Skirtingai nuo esamų oro drėgmės rinktuvų, šis metodas būtų daug efektyvesnis. Susivieniję su gamybininkais, mokslininkai tikisi jau po metų išleisti į rinką pirmąjį savo gaminį - galbūt palapinę, aprūpinančią geriamuoju vandeniu jos gyventojus.
SKRUZDĖS KOOPERUOJASI PAGAL JĖGAS
Nigelis Frenksas iš Bristolio universiteto (University of Bristol) atrado įdomią skruzdžių elgsenos išraišką, stebinančią savo sumanumu. Jei maisto gabalėlis būna per didelis vienai skruzdei ir ji jo nepaneša, to darbo imasi dvi skruzdės darbininkės - didelė ir maža. Tarsi būtų gerai apskaičiavusios jėgas, didžioji stoja į priekį, pakelia didesnę naštos dalį ir eina reikiama kryptimi, o mažoji, prilaikydama iš galo, užtikrina visos sistemos stabilumą. Taip dvi skruzdės paneša vienai skruzdei nepakeliamą svorį.
Skruzdžių partnerystė nėra ilgalaikė. Mokslininkai nežino, kaip skruzdės susitaria dirbti kartu. Spėjama, kad tam gali turėti reikšmės “transporto” kamštis. Normaliu atveju skruzdžių darbininkių judėjimas vyksta pastoviu greičiu, bet jei kuri nors imasi krūvio ne pagal savo jėgas, sutrikdo judėjimą ir todėl susilaukia kitų pagalbos.
SPAUSDINAMA SAULĖS ELEKTRINĖ
G.Džeburas iš Arizonos universiteto (The University of Arizona) sukūrė pigų ir lengvą saulės baterijų gamybos būdą. Įdiegus naująją technologiją, saulės elektrinės bus spausdinamos velenais kaip popieriniai sienų apmušalai.
Medžiagos, iš kurių gaminami fotoelementai, nėra brangios, bet iš jų sumontuoti saulės elektrinę iki šiol atsieidavo brangiai. Tai ribojo ekologiškos saulės energijos panaudojimo galimybes.
Džeburo metodas pagrįstas trafaretiniu spausdinimu, naudojamu audiniams ir tapetams raštuoti. Stiklo lakštas pirmiausia padengiamas skaidria, elektrai laidžia medžiaga, sudarančia vieną bendrą elektrodą. Ant šio elektrodo formuojamas plonas polimerinis sluoksnis, padedantis surinkti gaminamas sroves. Pagaliau lakštas padengiamas tų srovių šaltiniu - organine medžiaga, vadinama fulerenu, kurio molekulės turi savybę šviesoje elektriškai poliarizuotis. Tada kita “sumuštinio” pusė: vėl sroves renkantis polimeras, ant jo - elektrodas.
Bandymai parodė, kad naujosios, trafaretiniu būdu spausdintos elektrinės efektyvumas melsvoje šviesoje buvo 4,3 procento. Šiuo parametru ji gerokai atsilieka nuo jau veikiančių saulės elektrinių, išnaudojančių 10-20 proc. šviesos energijos. Tačiau naujasis metodas šį savo trūkumą su kaupu kompensuos kiekybe, nes yra daug pigesnis.
ŠVYTINTYS TVARSČIAI ĮSPĖS APIE BAKTERIJAS
Netrukus bus gaminami “protingi” tvarsčiai, spalvotu švytėjimu įspėjantys gydytojus apie žaizdoje esančias pavojingas bakterijas. B.Mileris iš Niujorko Ročesterio universiteto (University of Rochester) pagamino bandomąjį jautriojo elemento pavyzdį, kuris pradeda švytėti, jei aplinkoje yra gramneigiamų bakterijų.
Pagal sienelių cheminę sudėtį bakterijos skirstomos į gramneigiamas ir gramteigiamas. Jų atpažinimo metodą kristalvioletiniais dažais 1884 m. sukūrė danų biologas H.Ch.Gramas. Kadangi gramteigiamas bakterijas labiau veikia antibiotikai, šis tyrimas infekcijų gydymui yra svarbus iki šiol.
Pirmasis Milerio tikslas - gremėzdišką Gramo tyrimą pakeisti momentine procedūra. Kuriant prietaisą, kuris iškart parodytų skirtumą tarp dviejų bakterijų tipų, imta bendradarbiauti su šviesolaidinės mikroelektronikos specialistais. Iš silicio kristalo, išėsdinus jį rūgštimi, buvo pagaminta porėta, kempinės pavidalo struktūra, spinduliuojanti tam tikro bangos ilgio šviesą. Buvo atrasta, kad ant šių paviršių atsiradus gramneigiamų bakterijų, skleidžiamos šviesos spalva truputį keičiasi. Pagaliau teko sukurti specialias molekules, kurios trauktų gramneigiamas, bet netrauktų gramteigiamų bakterijų, ir šia medžiaga padengti silicio “kempinės” paviršius.
Kol kas švytėjimas silpnas ir plika akimi nepastebimas, bet mokslininkai toliau tobulina savo išradimą. Šiuo metu jie kuria įvairius cheminius “kabliukus”, fiksuojančius kitas pavojingas bakterijas, pavyzdžiui, listerijas, salmoneles.
Parengė ROMUALDAS GRIGALIŪNAS
"Mokslas ir gyvenimas", 2002 m. 03 mėn.:
Įvairenybės
Įsikalbėk nesenti
Amerikiečių archeologas nustebino savo kolegas sensacingu pranešimu. Mat pasitelkęs senovinius burtažodžius jis atskleidė amžinosios jaunystės paslaptį ir išbandė ją pats 30 metų “užkonservavęs” savo organizmą.
Šią paslaptį Henris Servinas saugojo kone trečdalį šimtmečio. Ir tik neseniai ryžosi ją atskleisti. O visa prasidėjo 1970 metais Meksikoje beieškant antikinių relikvijų. Tada viename urve netoli Fresnilo miesto Servinas aptiko sienoje iškaltus žodžius, kurie, jo nuomone, padedą rasti kelią į amžinąją jaunystę. Baimindamasis kolegų pajuokų, jis tada nepaskelbė savo nuomonės apie atradimą.
Kaip jis nusprendė, kad tai jaunystės burtažodžiai? Senoviniai padavimai byloja, kad XIV amžiuje actekai žinoję kažkokį magišką būdą jaunystei išlaikyti. Specialistai žino keletą jų, užrašytų maždaug prieš 500 metų. Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad svarbiausieji burtažodžiai visada būdavo perduodami žodžiu iš kartos į kartą.
“Išsilaipinę 1521 metais actekų žemėje Korteso vadovaujami ispanų konkistadorai sunaikino senosios tautos civilizaciją, išnyko ir jos žinios, - aiškina dr. Servinas. – Kai aptikau įrašą urve, susijaudinęs išstovėjau priešais jį gerą valandą. Ilgai galvojęs vis dėlto nutariau išbandyti jį pats. Pradėjau kasdien po 15 minučių kartoti burtažodžius. Ir štai kas nustebino: praėjo 30 metų, o iš išorės aš nepasenau”.
Nuostabiausia, kad nieko ypatinga čia nėra. Mokslas jau senokai tokį efektą yra numatęs: tai paprasčiausia savitaiga. Tačiau po išoriniu paprastumu slypi labai sudėtingi fiziologiniai ir psichologiniai procesai. Visai organizmo veiklai vadovauja galvos smegenys ir jeigu tikima, jog kažkokia frazė stabdo senėjimą, tą frazę kartojant smegenys ir darbuosis norima kryptimi: atgyvenusias ląsteles keis jaunomis, vidaus sekrecijos liaukas įpareigos gaminti reikiamų hormonų reikiamus kiekius, taigi visiems organams neleis pasenti. Nežinoma tik ar Servino atrastoji frazė gali padėti amžinai, t.y. labai ilgai išsaugoti jaunystę, bet įsitikinta, kad ji yra veiksminga. Reikia manyti, kad būtų buvusi veiksminga ir bet kuri kita, jei jaunasis archeologas būtų ja patikėjęs…
“Kompleksiškai ištyriau daktarą Serviną, - pasakoja Manuelis Lopezas, senėjimo problemų specialistas, - ir nustebau, nes niekada nebuvau susidūręs su žmonėmis, turinčiais taip mažai senėjimo požymių. Daktarui Servinui 62 metai, tačiau daugiau kaip 30 jam duoti negalima. Jo širdis, plaučiai, kraujospūdis ir reakcijos kaip dvigubai jaunesnio žmogaus”.
Iš užsienio spaudos
GYVYBĖ ŽEMĖJE TIKRIAUSIAI VYSTĖSI KELIS KARTUS
Neseniai iškelta teorija, kad besivystančią Žemės gyvybę kelis kartus galėjo sunaikinti susidūrimas su didžiuliais, kelių šimtų kilometrų skersmens, asteroidais. Pasak profesoriaus Normano Slipo, pristačiusio savo darbą Amerikos geofizikų suvažiavime, po tokio kataklizmo planetos paviršiaus temperatūra pakildavo per 1000 oC, užvirdavo ir išgaruodavo vandenynai, atmosfera prisisodrindavo įvairių mineralų garais. Vienintelė gyvybės forma, galėjusi išlikti giliai po žeme, buvo didelį karštį pakeliančios termofilinės bakterijos. Kai po daugelio tūkstančių metų Žemės paviršius atvėsdavo ir būdavo tinkamas gyvybei, atspariosios bakterijos iš savo slėptuvių vėl paplisdavo po visą planetą, plėtodavosi... iki kito asteroido smūgio. Paskui ciklas kartodavosi.
Teorija grindžiama kelių mokslo šakų įrodymais. Biologiniu požiūriu ne atsitiktinumas atrodo tai, kad daugelis seniausių Žemės gyvybės formų - Archaea, Bacteria mikroorganizmų grupės - lyg susitarusios yra termofilinės, t.y. pakeliančios 80-100 oC (viena rekordininkė net 115 C) temperatūrą.
Įrodymus papildo ir geofizikos pažanga. Dabar vyrauja nuomonė, kad per ankstyvąjį Žemės formavimosi laikotarpį nuo smūgio, privertusio atsirasti Mėnulį, iki pirmųjų gyvybės formų, kurias patvirtina iškasenos, mūsų planeta galėjo susidurti ne daugiau kaip su 20 didelių asteroidų (anksčiau manyta, kad dėl intensyvaus asteroidų “bombardavimo” gyvybė iš viso negalėjusi užsimegzti). Vadinasi, smūgius skyrė milijonai metų, per kuriuos gyvybė galėjo plėtotis cikliškai.
NAUJAS SKAUSMO MALŠINIMO BŪDAS
Džozifas Peningeris iš Toronto AMGEN instituto (Kanada) atrado naują skausmo malšinimo būdą, kuris ateityje galbūt padės daugeliui besikamuojančių žmonių.
Nustatyta, kad neseniai atrastas baltymas DREAM (sutr. iš angl. “Downstream Regulatory Element Antagonistic Modulator”) turi ryšį su organizmo gaminama į morfiną panašia medžiaga - dinorfinu: sumažėjus DREAM, pasigamina daugiau dinorfino ir skausmas padidėja. Metodą išbandžius su pelėmis, gauti sėkmingi rezultatai: gyvūnėliai buvo abejingi įvairios kilmės dirgikliams, kurie šiaip sukeltų didelį skausmą. Jokių šalutinių reiškinių nepastebėta.
Apskaičiuota, kad šiuo metu pasaulyje kas penktas žmogus gyvena kęsdamas nuolatinį skausmą, kurį sukelia įvairios lėtinės ligos, vėžys. Mokslininkai seniai ieško, kuo pakeisti analgetikus ir kitus vaistus nuo skausmo, kad nepageidaujamas poveikis būtų kuo mažesnis.
VAGYSTĖS BAIMĖ RODO SUDĖTINGESNĮ MĄSTYMĄ
Tyrinėdami paukščių elgseną, anglų mokslininkai aptiko mąstymo apraiškų, kurios anksčiau buvo priskiriamos tik žmogaus protui.
Psichologė Nikola Kleiton iš Kembridžo universiteto (University of Cambridge) stebėjo krūminius kėkštus (Aphelocoma coerulescens). Šie paukščiai likusį savo maistą užkasa į smėlį, kad galėtų pasivaišinti vėliau, kai išalks. Žinomas ir kitas jų pomėgis - vagiliavimas pastebėjus, kur būrio narys paslėpė savo atsargas. Dėl šios priežasties kėkštai neretai patys perkelia maistą į naują slėptuvę.
Mokslininkų nuostabą sukėlė atradimas, kad tapti vagysčių aukomis labiau bijo tie paukščiai, kurie patys yra vogę iš kitų. Jie dažniau grįžta pakeisti slėptuvės, jei įtaria, kad slepiant maistą juos galėjo matyti kiti būrio nariai. Paukščiai be “nusikalstamos” praeities kur kas labiau pasitiki kitais - jie palieka maistą pirmojoje slėptuvėje nepaisydami ar juos kas matė slepiant, ar ne.
Peršasi išvada, kad paukščiai turi sugebėjimą tapatinti save su kitais ir įsivaizduoti būsimus kitų veiksmus. Tai reta savybė - iki šiol buvo manoma, kad ji būdinga tik žmogui.
Parengė ROMUALDAS GRIGALIŪNAS
"Mokslas ir gyvenimas", 2002 m. 06 mėn.:
Mokslo ir technikos naujienos
GREITA MUZIKA DIDINA AVARIJŲ SKAIČIŲ
Anksčiau buvo padaryta išvada, kad vairuojant automobilį pavojinga klausytis garsios muzikos. Dabar Izraelio mokslininkas Vorenas Brodskis nusprendė ištirti, kokią įtaką vairavimui turi muzikos tempas.
Trys prityrusių vairuotojų grupės buvo tiriamos kompiuteriniu vairavimo simuliatoriumi. Visiems teko ta pati užduotis - “važiuoti” judriomis miesto gatvėmis, tačiau vieni tai atliko be muzikos, kiti klausėsi lėtos, treti - greitos muzikos.
Paaiškėjo, kad saugiausia vairuoti, kai netrukdo jokia muzika. Tie, kurie klausėsi lėtos muzikos, pavojingų klaidų padarė dvigubai, o besiklausantieji greitos - keturgubai daugiau už tuos, kurie važiavo be muzikos.
GUMOS KRAMTYMAS GERINA ATMINTĮ
Amerikiečių psichologai ištyrė, kad gumos kramtymas trumpalaikę atmintį pagerina 24 procentais, ilgalaikę - 36 procentais. Kelios teorijos, aiškinančios šį reiškinį, kol kas dar nėra iki galo patikrintos. Japonų tyrimai jau anksčiau parodė, kad kramtant suaktyvėja smegenų hipokampas, susijęs su atmintimi ir turintis insulino receptorių. Gali būti, kad kramtant išsiskiria daugiau insulino ir kraujyje sumažėja cukraus, nes organizmas tikisi gauti maisto.
Bet yra ir paprastesnis paaiškinimas. Pastebėta, kad kramtant padažnėja širdies ritmas ir suaktyvėja kraujotaka, todėl smegenis pasiekia daugiau deguonies ir kitų svarbių medžiagų.
ATSTŪMIMAS MAŽINA INTELEKTO KOEFICIENTĄ
Rojus Baumisteris iš Ohajo universiteto (Ohio University) ištyrė, kaip suaugusio žmogaus protą ir charakterį veikia atstūmimas. Kiekvieno tiriamojo buvo paklausta, su kuriais dviem žmonėmis jis norėtų dirbti. Vėliau vieniems buvo atsakyta, kad su jais dirbti nenori nė vienas iš grupės, kitiems - kad juos pasirinko beveik visi grupės nariai.
Testų rezultatai parodė, kad atstumtųjų intelekto koeficientas sumažėjo 25 procentais, analitinis mąstymas pablogėjo 30 procentų. Be to, padidėjo agresyvumas.
Pasak Baumisterio, tyrimas daug pasako apie žmogaus prigimtį. Kad galėtų gyventi visuomenėje, žmogus turi turėti elgseną reguliuojantį vidinį mechanizmą. Atstūmimas jį sutrikdo, ir žmogus tampa impulsyvus bei destruktyvus.
NARCIZAI - PUIKŪS DARBUOTOJAI, BET BLOGI KOLEGOS
Britanijoje vykusioje psichologų konferencijoje buvo pristatytas Ohajo universiteto mokslininkų tyrimas apie tai, kaip dirba ir bendrauja linkę į narcisizmą žmonės.
Tiriamieji turėjo patvirtinti arba paneigti anketoje pateiktus teiginius, pavyzdžiui: “Aš esu nepaprastas žmogus”, “Mėgstu žiūrėti į save veidrodyje”, “Pasaulis būtų geresnis, jei aš jį valdyčiau” ir t.t. Gauti atsakymai padėjo įvertinti kiekvieno polinkį į narcisizmą. Paskui grupė turėjo atlikti įvairias užduotis - kai kurias iš jų priešais auditoriją.
Padaryta išvada, kad linkusiems į narcisizmą žmonėms užduotys sekasi daug geriau, jei tai sukelia auditorijos susižavėjimą. Darbe ši savybė neretai naudinga. Tačiau visą sunkų, nuobodų darbą narcizai palieka kitiems, laukdami progos “sužibėti”.
PALYDOVAI PASTEBI LONDONO SMUKIMĄ
Penkerių metų stebėjimo duomenys rodo, kad virš dviejų naujų Londono metro tunelių - “Jubilee” ir “London Electricity” - gruntas smunka po 4 mm per metus. Palydovuose naudojama matavimo technika patikimumą garantuoja, lygindama atstumus iki tūkstančių nekintamų antžeminių atskaitos taškų.
Nors metro savininkai viešai abejoja palydovų duomenų tikslumu, kai kurie smunkančios zonos gyventojai jau pateikė prašymus apdrausti savo nekilnojamąjį turtą.
CIGAREČIŲ FILTRŲ KENKSMINGUMAS ATSKLEISTAS PO 40 METŲ
Dokumentai rodo, kad didžiausiai pasaulio tabako įmonei “Philip Morris” daugiau kaip 40 metų buvo žinoma, jog rūkaliai kartu su dūmais į plaučius įtraukia ir cigarečių filtrų pluošto dalelių. Žinodami, kad šios dalelės kenksmingos sveikatai, gamintojai nesistengė keisti technologijos ir paprasčiausiai tylėjo.
Bylinėdamasi teismuose, įmonė buvo priversta paviešinti savo slaptus dokumentus. Tapo aišku, kad “Philip Morris” nuo 1957 metų kelis kartus tyrė filtrų pluošto išsiskyrimą ir pripažino jo pavojų sveikatai.
Džonas Polis iš Rosvelio vėžio tyrimų instituto (Roswell Park Cancer Institute) (Niujorko valst.) teigia, kad celiuliozės acetatas, iš kurio gaminami cigarečių filtrai, organizme nesuyra ir didina vėžio riziką.
KAS VAIDENASI NAUJIESIEMS KOMPIUTERIAMS
Vartotojai pastebėjo, kad kompiuteriai, kuriuose įdiegtos naujosios “Microsoft Windows XP” ir “Office XP” programos, į dokumentus slapta prirašo kažkokių žodžių.
Pasak “Microsoft” kompanijos, paslaptingą kompiuterių elgesį galima paaiškinti tuo, kad kai kurie mažmenininkai aktyvavo paketuose esančią balso atpažinimo programą. Esant tokiam nustatymui, tik įjungtas kompiuteris pradeda klausytis savo šeimininko, jo balsą interpretuodamas kaip tekstą arba komandas.
Parengė Romualdas Grigaliūnas
"Mokslas ir gyvenimas", 2001 m. 07-08 mėn.:
Mokslo ir technikos naujienos
Daigų glostymo robotas
Didžiosios Britanijos tyrinėtojai sukūrė robotizuotą sistemą daigams šiltnamiuose glostyti. Ištirta, kad daigo stiebelio apačioje kartkartėmis sudarant įtampas, jis auga storesnis, tvirtesnis ir jį persodinus padidėja jo išlikimo tikimybė (mat šiltnamiuose, kur nėra vėjo, daigai paprastai ištįsta ir sunkiau prigyja).
Įrenginys, pavadintas “Dr. Green”, susideda iš elektroniškai valdomo skersinio su kabančia lanksčių plastmasinių juostelių užuolaida, kuri švelniai slysta per jaunus daigelius. Pakanka minutės tokio glostymo per dieną, kad sodinukai užaugtų 30-50 proc. žemesni ir atitinkamai storesni. Persodinti į laukus, jie nebebijo net ir stiprių vėjo gūsių. Mokslininkai teigia, kad žemės ūkio pramonei jų sukurta sistema duos didžiulę naudą.
Kompiuterio detalės iš žalumynų
Ateinančios kartos kompiuteriams gali būti panaudotos dalys, kurių jau dabar veikiančių pilna jūsų sodo pievelėje. Tai chlorofilo molekulės - žaliasis augalų pigmentas, kuris, veikiamas saulės šviesos, išskiria teigiamą ir neigiamą elektros krūvį. Gautoji įtampa tiekia energiją fotosintezės reakcijai.
Biofizikui Iliasui Grinbomui iš Tenesio šios molekulės panašios į miniatiūrinius diodus, galinčius nukreipti elektros krūvį viena kryptimi. O to ir reikia kompiuteriniam skaičiavimui. Krūvį skiriančios molekulės yra tik šimtamilijardinės centimetro dalies skersmens, todėl iš jų sudarytos mikroschemos būtų šimtą kartų mažesnės už dabartines, gaminamas iš silicio kristalų. Grinbomas su savo kolegomis jau išskyrė pavienes molekules ir išmatavo jų kuriamą elektrinį potencialą, kuris prilygo maždaug vienam voltui.
“Tikimės, kad ateityje mums pavyks iš šių augalinių diodų sukonstruoti kompiuterinio skaičiavimo grandines”, - sako jis. Manoma, kad pirmosios “žaliosios” mikroschemos gali atsirasti maždaug po penkerių metų.
Atskleista Nesės paslaptis?
Italų geologas Luidžis Pikardis mano, kad jam pavyko atskleisti Lochneso ežero paslaptį. Savo teoriją jis grindžia tuo, kad šis ežeras yra viršum Didžiosios Gleno slinkties, todėl požeminiai žemės drebėjimai galį sukelti vandenyje nedidelius cunamius. Ramiame ežere staiga pamačius bangas, stebėtojams gali pasirodyti, jog po vandeniu juda kažkoks didžiulis gyvūnas. Iš toli ir pačios bangos gali būti panašios į pabaisos kupras.
Idėja mokslininkui kilo atsitiktinai, renkant informaciją apie senovėje vykusius žemės drebėjimus. Ieškodamas užuominų mitologijoje, jis buvo apstulbintas ryšio tarp vykusių žemės drebėjimų ir pasakojimų apie jūrų pabaisas Viduržemio jūros regione, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Amerikoje, Škotijoje.
Pikardis išnagrinėjo 3000 užregistruotų Nesės pastebėjimo faktų ir atrinko maždaug 250, kurių negalima paaiškinti medžių šakomis vandenyje, mačiusiojo girtumu ar kitais paprastais dalykais. Visi atrinktieji atvejai neprieštaravo teorijai apie smarkiai judinamą vandenį.
Pikardis atkreipė dėmesį, kad pabaisos pastebėjimų labai pagausėjo 1933 m., o 1934-ųjų rugpjūtį toje vietovėje įvyko didelis žemės drebėjimas. Mokslininkas teigia, kad vandenį galėjo judinti žemės drebėjimą pranašaujantis seisminis aktyvumas. Pranešimą apie savo atradimą jis perskaitė Edinburge vykusioje konferencijoje “Žemės sistemos ir procesai”.
Implantuojama dirbtinė širdis
Jau daugiau nei 50 metų mokslininkai, inžinieriai ir medikai stengiasi sukurti dirbtinę širdį, kuri nebūtų per didelė ir tilptų organizme vietoj blogai funkcionuojančios tikrosios širdies. Dabar baigiama priartėti prie šio tikslo, kuris suteiks naują viltį tūkstančiams pacientų, laukiančių širdies persodinimo.
JAV sukurta dirbtinė širdis “AbioCor” ne didesnė už greipfrutą ir yra visa implantuojama į organizmą kartu su ličio jonų baterija, kurios energija papildoma neprijungus laidų, per induktyviąją sistemą. Kartu implantuotas mikroprocesorius pagal poreikius valdo kraujo pumpavimo greitį. Kadangi pro odą nieko nėra išvesta į išorę, labai sumažėja infekcijos rizika, anksčiau buvusi viena didžiausių dirbtinės širdies problemų.
Šią vasarą naujoji širdis bus implantuota penkiems ligoniams, kurių prognozuojama gyvenimo trukmė ne ilgesnė kaip 30 dienų ir kuriems negalima persodinti natūralios širdies.
Iš pradžių naujosios širdies kaina sieks apie 75 tūkst. dolerių neskaitant operacijos, kuri kainuos maždaug tiek pat, kiek natūralios širdies persodinimas. Tačiau, lyginant su persodinta natūralia širdimi, dirbtinė turi vieną didelį privalumą: ligoniui nebereikės visą likusį gyvenimą gerti imuninę sistemą slopinančių vaistų.
Parengė Romualdas Grigaliūnas
"Mokslas ir gyvenimas", 2001 m. 10 mėn.:
Mokslo naujienos iš Japonijos
ATOMINĖ ELEKTRINĖ... DAUGIABUČIO RŪSYJE
Japonijoje sukurtas kompaktiškas branduolinis reaktorius “Rapid-L”, skirtas elektros energijos gamybai daugiabučio namo rūsyje. Pastaraisiais mėnesiais bandoma automatinė reaktoriaus saugumo sistema, perkaitimo atveju turinti prislopinti arba visiškai sustabdyti branduolinę reakciją. Bandymus finansuoja Japonijos Atominės energetikos tyrimų institutas.
Iš pradžių šis 200 kilovatų galingumo reaktorius buvo sumanytas kaip Mėnulio kolonijų jėgainė, bet vėliau atsirado ir praktiškesnis pritaikymas. Tik šešių metrų aukščio ir dviejų metrų pločio elektros stotį nesunkiai galima būtų įsprausti miestuose po daugiaaukščiais namais ir apsirūpinti elektros energija arba bent išlyginti apkrovimą piko valandomis.
Skirtingai nuo įprastinio, “Rapid-L” reaktoriuje branduolinė reakcija reguliuojama ne kontroliniais strypais. Tam skirti rezervuarai su išlydyto ličio-6 izotopais, efektyviai absorbuojančiais neutronus. Rezervuarai sujungti su vertikaliu vamzdžiu, einančiu pro reaktoriaus šerdį.
Esant normaliam darbo režimui, vamzdis pripildytas inertinių dujų. Bet jei tik reaktoriaus temperatūra ima kilti, skystas litis plečiasi, suslegia inertines dujas ir patenka į šerdį, kur absorbuoja neutronus ir sulėtina reakciją. Litis atlieka kontrolinių strypų funkciją, tačiau automatiniam reguliavimui nenaudojami jokie mechanizmai. Reaktorius aušinamas skystu natriu, jo veikimo temperatūra maždaug 530 oC.
Mokslininkai dabar kruopščiai skaičiuoja, kiek patikima ir ilgaamžė bus ši reaktoriaus saugumo sistema, aiškiai pranašesnė už mechaninę. Jos naudojimas labai priklausys ir nuo visuomenės nuomonės, skeptiškai vertinančios atominę energetiką. Vis dėlto, net ir nepriimtos į miestus, šios elektrinės galės puikiai pasitarnauti besivystančiose šalyse ir tolimuosiuose regionuose, kurių dar nepasiekė elektros tinklai.
NAUJOS KARTOS MOBILIOJO RYŠIO TINKLAS
Japonijos ryšių įmonė “NTT DoCoMo” 2001 m. spalio 1 d. rengėsi įdiegti pirmąjį pasaulyje trečiosios kartos (3G) mobiliųjų telefonų tinklą, kuris bus greitesnis už visus esamus komercinius mobiliųjų telefonų tinklus. Jis užtikrins duomenų priėmimą 384 Kb/s greičiu - to pakaks, pavyzdžiui, muzikai arba videofilmams. Priminsime, kad Europos GSM mobiliųjų telefonų ryšys su interneto paslaugomis veikia tik 9,6 Kb/s greičiu.
Tinklas turėjo būti įdiegtas jau š.m. gegužės mėnesį, bet dėl techninių nesklandumų tai užtruko iki spalio. Dabar, pasak kompanijos, problemos sėkmingai išspręstos.
Teisę diegti panašų tinklą iš japonų jau nusipirko kai kurios JAV ir Europos ryšių įmonės.
KOSMOSO UŽKARIAVIMAS
Š.m. rugpjūčio mėnesį iš Tanegašimo salos (maždaug už 1000 km į pietvakarius nuo Tokijo) buvo sėkmingai paleista raketa H-2A, skirta palydovams gabenti į orbitą. Tai japonams sukėlė didelį džiaugsmą, ypač prisiminus du nesėkmingus tokio tipo raketos bandymus 1998-ųjų vasarį ir 1999-ųjų lapkritį. Dabar tikimasi susigrąžinti užsakovų pasitikėjimą ir įsitvirtinti pelningame palydovų gabenimo versle.
Ši pirmoji “kregždė”, kainavusi 71 milijoną JAV dolerių, pakilo su netikru kroviniu. Pirmoji pakopa atsiskyrė 130 km aukštyje, antroji nešė raketą iki 270 km aukščio, kur į orbitą buvo išvestas bandomasis krovinys. Paleidimas buvo tiesiogiai transliuojamas per Japonijos televiziją.
Parengė Romualdas Grigaliūnas
"Mokslas ir gyvenimas", 2001 m. 12 mėn.:
Mokslo ir technikos naujienos
NAUJA TECHNOLOGIJA PRASIDEDA NUO GUMBUOTO VABALO
Afrikos pietuose esanti Namibijos dykuma - viena karščiausių ir sausiausių vietų Žemėje. Čia niekada nelyja, bet maždaug šešis kartus per mėnesį stiprus vėjas nuo Atlanto atneša rūką.
Zoologas A.Parkeris iš Oksfordo universiteto (University of Oxford) ištyrė, kaip dykumų vabalas Stenocara naudojasi šiuo rūku gamindamasis geriamąjį vandenį. Atradimą pritaikius pramonėje būtų galima gaminti pigias plėveles, kurios padėtų žmonėms išgyventi sunkiomis sąlygomis.
Vabalo kieti priekiniai sparnai padengti gumbeliais, kurių viršūnėlės turi savybę traukti vandenį, o tarpiniai įdubimai – jį atstumti. Vabalui skrendant prieš vėją, oro drėgmė renkasi ant vandenį traukiančių iškilimų. Lašeliai jungiasi ir didėja, kol nebeišsilaiko viršūnėje ir nusileidžia žemyn į griovelį, kuriuo nusirita tiesiai vabalui į burną.
Pasak Parkerio, vabalo sparnų struktūrą atgaminti visai nesunku. Panašų plėvelių raštą galima štampuoti, lieti, spausdinti ant acetatinio lakšto vandenį traukiančiais dažais. Skirtingai nuo esamų oro drėgmės rinktuvų, šis metodas būtų daug efektyvesnis. Susivieniję su gamybininkais, mokslininkai tikisi jau po metų išleisti į rinką pirmąjį savo gaminį - galbūt palapinę, aprūpinančią geriamuoju vandeniu jos gyventojus.
SKRUZDĖS KOOPERUOJASI PAGAL JĖGAS
Nigelis Frenksas iš Bristolio universiteto (University of Bristol) atrado įdomią skruzdžių elgsenos išraišką, stebinančią savo sumanumu. Jei maisto gabalėlis būna per didelis vienai skruzdei ir ji jo nepaneša, to darbo imasi dvi skruzdės darbininkės - didelė ir maža. Tarsi būtų gerai apskaičiavusios jėgas, didžioji stoja į priekį, pakelia didesnę naštos dalį ir eina reikiama kryptimi, o mažoji, prilaikydama iš galo, užtikrina visos sistemos stabilumą. Taip dvi skruzdės paneša vienai skruzdei nepakeliamą svorį.
Skruzdžių partnerystė nėra ilgalaikė. Mokslininkai nežino, kaip skruzdės susitaria dirbti kartu. Spėjama, kad tam gali turėti reikšmės “transporto” kamštis. Normaliu atveju skruzdžių darbininkių judėjimas vyksta pastoviu greičiu, bet jei kuri nors imasi krūvio ne pagal savo jėgas, sutrikdo judėjimą ir todėl susilaukia kitų pagalbos.
SPAUSDINAMA SAULĖS ELEKTRINĖ
G.Džeburas iš Arizonos universiteto (The University of Arizona) sukūrė pigų ir lengvą saulės baterijų gamybos būdą. Įdiegus naująją technologiją, saulės elektrinės bus spausdinamos velenais kaip popieriniai sienų apmušalai.
Medžiagos, iš kurių gaminami fotoelementai, nėra brangios, bet iš jų sumontuoti saulės elektrinę iki šiol atsieidavo brangiai. Tai ribojo ekologiškos saulės energijos panaudojimo galimybes.
Džeburo metodas pagrįstas trafaretiniu spausdinimu, naudojamu audiniams ir tapetams raštuoti. Stiklo lakštas pirmiausia padengiamas skaidria, elektrai laidžia medžiaga, sudarančia vieną bendrą elektrodą. Ant šio elektrodo formuojamas plonas polimerinis sluoksnis, padedantis surinkti gaminamas sroves. Pagaliau lakštas padengiamas tų srovių šaltiniu - organine medžiaga, vadinama fulerenu, kurio molekulės turi savybę šviesoje elektriškai poliarizuotis. Tada kita “sumuštinio” pusė: vėl sroves renkantis polimeras, ant jo - elektrodas.
Bandymai parodė, kad naujosios, trafaretiniu būdu spausdintos elektrinės efektyvumas melsvoje šviesoje buvo 4,3 procento. Šiuo parametru ji gerokai atsilieka nuo jau veikiančių saulės elektrinių, išnaudojančių 10-20 proc. šviesos energijos. Tačiau naujasis metodas šį savo trūkumą su kaupu kompensuos kiekybe, nes yra daug pigesnis.
ŠVYTINTYS TVARSČIAI ĮSPĖS APIE BAKTERIJAS
Netrukus bus gaminami “protingi” tvarsčiai, spalvotu švytėjimu įspėjantys gydytojus apie žaizdoje esančias pavojingas bakterijas. B.Mileris iš Niujorko Ročesterio universiteto (University of Rochester) pagamino bandomąjį jautriojo elemento pavyzdį, kuris pradeda švytėti, jei aplinkoje yra gramneigiamų bakterijų.
Pagal sienelių cheminę sudėtį bakterijos skirstomos į gramneigiamas ir gramteigiamas. Jų atpažinimo metodą kristalvioletiniais dažais 1884 m. sukūrė danų biologas H.Ch.Gramas. Kadangi gramteigiamas bakterijas labiau veikia antibiotikai, šis tyrimas infekcijų gydymui yra svarbus iki šiol.
Pirmasis Milerio tikslas - gremėzdišką Gramo tyrimą pakeisti momentine procedūra. Kuriant prietaisą, kuris iškart parodytų skirtumą tarp dviejų bakterijų tipų, imta bendradarbiauti su šviesolaidinės mikroelektronikos specialistais. Iš silicio kristalo, išėsdinus jį rūgštimi, buvo pagaminta porėta, kempinės pavidalo struktūra, spinduliuojanti tam tikro bangos ilgio šviesą. Buvo atrasta, kad ant šių paviršių atsiradus gramneigiamų bakterijų, skleidžiamos šviesos spalva truputį keičiasi. Pagaliau teko sukurti specialias molekules, kurios trauktų gramneigiamas, bet netrauktų gramteigiamų bakterijų, ir šia medžiaga padengti silicio “kempinės” paviršius.
Kol kas švytėjimas silpnas ir plika akimi nepastebimas, bet mokslininkai toliau tobulina savo išradimą. Šiuo metu jie kuria įvairius cheminius “kabliukus”, fiksuojančius kitas pavojingas bakterijas, pavyzdžiui, listerijas, salmoneles.
Parengė ROMUALDAS GRIGALIŪNAS
"Mokslas ir gyvenimas", 2002 m. 03 mėn.:
Įvairenybės
Įsikalbėk nesenti
Amerikiečių archeologas nustebino savo kolegas sensacingu pranešimu. Mat pasitelkęs senovinius burtažodžius jis atskleidė amžinosios jaunystės paslaptį ir išbandė ją pats 30 metų “užkonservavęs” savo organizmą.
Šią paslaptį Henris Servinas saugojo kone trečdalį šimtmečio. Ir tik neseniai ryžosi ją atskleisti. O visa prasidėjo 1970 metais Meksikoje beieškant antikinių relikvijų. Tada viename urve netoli Fresnilo miesto Servinas aptiko sienoje iškaltus žodžius, kurie, jo nuomone, padedą rasti kelią į amžinąją jaunystę. Baimindamasis kolegų pajuokų, jis tada nepaskelbė savo nuomonės apie atradimą.
Kaip jis nusprendė, kad tai jaunystės burtažodžiai? Senoviniai padavimai byloja, kad XIV amžiuje actekai žinoję kažkokį magišką būdą jaunystei išlaikyti. Specialistai žino keletą jų, užrašytų maždaug prieš 500 metų. Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad svarbiausieji burtažodžiai visada būdavo perduodami žodžiu iš kartos į kartą.
“Išsilaipinę 1521 metais actekų žemėje Korteso vadovaujami ispanų konkistadorai sunaikino senosios tautos civilizaciją, išnyko ir jos žinios, - aiškina dr. Servinas. – Kai aptikau įrašą urve, susijaudinęs išstovėjau priešais jį gerą valandą. Ilgai galvojęs vis dėlto nutariau išbandyti jį pats. Pradėjau kasdien po 15 minučių kartoti burtažodžius. Ir štai kas nustebino: praėjo 30 metų, o iš išorės aš nepasenau”.
Nuostabiausia, kad nieko ypatinga čia nėra. Mokslas jau senokai tokį efektą yra numatęs: tai paprasčiausia savitaiga. Tačiau po išoriniu paprastumu slypi labai sudėtingi fiziologiniai ir psichologiniai procesai. Visai organizmo veiklai vadovauja galvos smegenys ir jeigu tikima, jog kažkokia frazė stabdo senėjimą, tą frazę kartojant smegenys ir darbuosis norima kryptimi: atgyvenusias ląsteles keis jaunomis, vidaus sekrecijos liaukas įpareigos gaminti reikiamų hormonų reikiamus kiekius, taigi visiems organams neleis pasenti. Nežinoma tik ar Servino atrastoji frazė gali padėti amžinai, t.y. labai ilgai išsaugoti jaunystę, bet įsitikinta, kad ji yra veiksminga. Reikia manyti, kad būtų buvusi veiksminga ir bet kuri kita, jei jaunasis archeologas būtų ja patikėjęs…
“Kompleksiškai ištyriau daktarą Serviną, - pasakoja Manuelis Lopezas, senėjimo problemų specialistas, - ir nustebau, nes niekada nebuvau susidūręs su žmonėmis, turinčiais taip mažai senėjimo požymių. Daktarui Servinui 62 metai, tačiau daugiau kaip 30 jam duoti negalima. Jo širdis, plaučiai, kraujospūdis ir reakcijos kaip dvigubai jaunesnio žmogaus”.
Iš užsienio spaudos
GYVYBĖ ŽEMĖJE TIKRIAUSIAI VYSTĖSI KELIS KARTUS
Neseniai iškelta teorija, kad besivystančią Žemės gyvybę kelis kartus galėjo sunaikinti susidūrimas su didžiuliais, kelių šimtų kilometrų skersmens, asteroidais. Pasak profesoriaus Normano Slipo, pristačiusio savo darbą Amerikos geofizikų suvažiavime, po tokio kataklizmo planetos paviršiaus temperatūra pakildavo per 1000 oC, užvirdavo ir išgaruodavo vandenynai, atmosfera prisisodrindavo įvairių mineralų garais. Vienintelė gyvybės forma, galėjusi išlikti giliai po žeme, buvo didelį karštį pakeliančios termofilinės bakterijos. Kai po daugelio tūkstančių metų Žemės paviršius atvėsdavo ir būdavo tinkamas gyvybei, atspariosios bakterijos iš savo slėptuvių vėl paplisdavo po visą planetą, plėtodavosi... iki kito asteroido smūgio. Paskui ciklas kartodavosi.
Teorija grindžiama kelių mokslo šakų įrodymais. Biologiniu požiūriu ne atsitiktinumas atrodo tai, kad daugelis seniausių Žemės gyvybės formų - Archaea, Bacteria mikroorganizmų grupės - lyg susitarusios yra termofilinės, t.y. pakeliančios 80-100 oC (viena rekordininkė net 115 C) temperatūrą.
Įrodymus papildo ir geofizikos pažanga. Dabar vyrauja nuomonė, kad per ankstyvąjį Žemės formavimosi laikotarpį nuo smūgio, privertusio atsirasti Mėnulį, iki pirmųjų gyvybės formų, kurias patvirtina iškasenos, mūsų planeta galėjo susidurti ne daugiau kaip su 20 didelių asteroidų (anksčiau manyta, kad dėl intensyvaus asteroidų “bombardavimo” gyvybė iš viso negalėjusi užsimegzti). Vadinasi, smūgius skyrė milijonai metų, per kuriuos gyvybė galėjo plėtotis cikliškai.
NAUJAS SKAUSMO MALŠINIMO BŪDAS
Džozifas Peningeris iš Toronto AMGEN instituto (Kanada) atrado naują skausmo malšinimo būdą, kuris ateityje galbūt padės daugeliui besikamuojančių žmonių.
Nustatyta, kad neseniai atrastas baltymas DREAM (sutr. iš angl. “Downstream Regulatory Element Antagonistic Modulator”) turi ryšį su organizmo gaminama į morfiną panašia medžiaga - dinorfinu: sumažėjus DREAM, pasigamina daugiau dinorfino ir skausmas padidėja. Metodą išbandžius su pelėmis, gauti sėkmingi rezultatai: gyvūnėliai buvo abejingi įvairios kilmės dirgikliams, kurie šiaip sukeltų didelį skausmą. Jokių šalutinių reiškinių nepastebėta.
Apskaičiuota, kad šiuo metu pasaulyje kas penktas žmogus gyvena kęsdamas nuolatinį skausmą, kurį sukelia įvairios lėtinės ligos, vėžys. Mokslininkai seniai ieško, kuo pakeisti analgetikus ir kitus vaistus nuo skausmo, kad nepageidaujamas poveikis būtų kuo mažesnis.
VAGYSTĖS BAIMĖ RODO SUDĖTINGESNĮ MĄSTYMĄ
Tyrinėdami paukščių elgseną, anglų mokslininkai aptiko mąstymo apraiškų, kurios anksčiau buvo priskiriamos tik žmogaus protui.
Psichologė Nikola Kleiton iš Kembridžo universiteto (University of Cambridge) stebėjo krūminius kėkštus (Aphelocoma coerulescens). Šie paukščiai likusį savo maistą užkasa į smėlį, kad galėtų pasivaišinti vėliau, kai išalks. Žinomas ir kitas jų pomėgis - vagiliavimas pastebėjus, kur būrio narys paslėpė savo atsargas. Dėl šios priežasties kėkštai neretai patys perkelia maistą į naują slėptuvę.
Mokslininkų nuostabą sukėlė atradimas, kad tapti vagysčių aukomis labiau bijo tie paukščiai, kurie patys yra vogę iš kitų. Jie dažniau grįžta pakeisti slėptuvės, jei įtaria, kad slepiant maistą juos galėjo matyti kiti būrio nariai. Paukščiai be “nusikalstamos” praeities kur kas labiau pasitiki kitais - jie palieka maistą pirmojoje slėptuvėje nepaisydami ar juos kas matė slepiant, ar ne.
Peršasi išvada, kad paukščiai turi sugebėjimą tapatinti save su kitais ir įsivaizduoti būsimus kitų veiksmus. Tai reta savybė - iki šiol buvo manoma, kad ji būdinga tik žmogui.
Parengė ROMUALDAS GRIGALIŪNAS
"Mokslas ir gyvenimas", 2002 m. 06 mėn.:
Mokslo ir technikos naujienos
GREITA MUZIKA DIDINA AVARIJŲ SKAIČIŲ
Anksčiau buvo padaryta išvada, kad vairuojant automobilį pavojinga klausytis garsios muzikos. Dabar Izraelio mokslininkas Vorenas Brodskis nusprendė ištirti, kokią įtaką vairavimui turi muzikos tempas.
Trys prityrusių vairuotojų grupės buvo tiriamos kompiuteriniu vairavimo simuliatoriumi. Visiems teko ta pati užduotis - “važiuoti” judriomis miesto gatvėmis, tačiau vieni tai atliko be muzikos, kiti klausėsi lėtos, treti - greitos muzikos.
Paaiškėjo, kad saugiausia vairuoti, kai netrukdo jokia muzika. Tie, kurie klausėsi lėtos muzikos, pavojingų klaidų padarė dvigubai, o besiklausantieji greitos - keturgubai daugiau už tuos, kurie važiavo be muzikos.
GUMOS KRAMTYMAS GERINA ATMINTĮ
Amerikiečių psichologai ištyrė, kad gumos kramtymas trumpalaikę atmintį pagerina 24 procentais, ilgalaikę - 36 procentais. Kelios teorijos, aiškinančios šį reiškinį, kol kas dar nėra iki galo patikrintos. Japonų tyrimai jau anksčiau parodė, kad kramtant suaktyvėja smegenų hipokampas, susijęs su atmintimi ir turintis insulino receptorių. Gali būti, kad kramtant išsiskiria daugiau insulino ir kraujyje sumažėja cukraus, nes organizmas tikisi gauti maisto.
Bet yra ir paprastesnis paaiškinimas. Pastebėta, kad kramtant padažnėja širdies ritmas ir suaktyvėja kraujotaka, todėl smegenis pasiekia daugiau deguonies ir kitų svarbių medžiagų.
ATSTŪMIMAS MAŽINA INTELEKTO KOEFICIENTĄ
Rojus Baumisteris iš Ohajo universiteto (Ohio University) ištyrė, kaip suaugusio žmogaus protą ir charakterį veikia atstūmimas. Kiekvieno tiriamojo buvo paklausta, su kuriais dviem žmonėmis jis norėtų dirbti. Vėliau vieniems buvo atsakyta, kad su jais dirbti nenori nė vienas iš grupės, kitiems - kad juos pasirinko beveik visi grupės nariai.
Testų rezultatai parodė, kad atstumtųjų intelekto koeficientas sumažėjo 25 procentais, analitinis mąstymas pablogėjo 30 procentų. Be to, padidėjo agresyvumas.
Pasak Baumisterio, tyrimas daug pasako apie žmogaus prigimtį. Kad galėtų gyventi visuomenėje, žmogus turi turėti elgseną reguliuojantį vidinį mechanizmą. Atstūmimas jį sutrikdo, ir žmogus tampa impulsyvus bei destruktyvus.
NARCIZAI - PUIKŪS DARBUOTOJAI, BET BLOGI KOLEGOS
Britanijoje vykusioje psichologų konferencijoje buvo pristatytas Ohajo universiteto mokslininkų tyrimas apie tai, kaip dirba ir bendrauja linkę į narcisizmą žmonės.
Tiriamieji turėjo patvirtinti arba paneigti anketoje pateiktus teiginius, pavyzdžiui: “Aš esu nepaprastas žmogus”, “Mėgstu žiūrėti į save veidrodyje”, “Pasaulis būtų geresnis, jei aš jį valdyčiau” ir t.t. Gauti atsakymai padėjo įvertinti kiekvieno polinkį į narcisizmą. Paskui grupė turėjo atlikti įvairias užduotis - kai kurias iš jų priešais auditoriją.
Padaryta išvada, kad linkusiems į narcisizmą žmonėms užduotys sekasi daug geriau, jei tai sukelia auditorijos susižavėjimą. Darbe ši savybė neretai naudinga. Tačiau visą sunkų, nuobodų darbą narcizai palieka kitiems, laukdami progos “sužibėti”.
PALYDOVAI PASTEBI LONDONO SMUKIMĄ
Penkerių metų stebėjimo duomenys rodo, kad virš dviejų naujų Londono metro tunelių - “Jubilee” ir “London Electricity” - gruntas smunka po 4 mm per metus. Palydovuose naudojama matavimo technika patikimumą garantuoja, lygindama atstumus iki tūkstančių nekintamų antžeminių atskaitos taškų.
Nors metro savininkai viešai abejoja palydovų duomenų tikslumu, kai kurie smunkančios zonos gyventojai jau pateikė prašymus apdrausti savo nekilnojamąjį turtą.
CIGAREČIŲ FILTRŲ KENKSMINGUMAS ATSKLEISTAS PO 40 METŲ
Dokumentai rodo, kad didžiausiai pasaulio tabako įmonei “Philip Morris” daugiau kaip 40 metų buvo žinoma, jog rūkaliai kartu su dūmais į plaučius įtraukia ir cigarečių filtrų pluošto dalelių. Žinodami, kad šios dalelės kenksmingos sveikatai, gamintojai nesistengė keisti technologijos ir paprasčiausiai tylėjo.
Bylinėdamasi teismuose, įmonė buvo priversta paviešinti savo slaptus dokumentus. Tapo aišku, kad “Philip Morris” nuo 1957 metų kelis kartus tyrė filtrų pluošto išsiskyrimą ir pripažino jo pavojų sveikatai.
Džonas Polis iš Rosvelio vėžio tyrimų instituto (Roswell Park Cancer Institute) (Niujorko valst.) teigia, kad celiuliozės acetatas, iš kurio gaminami cigarečių filtrai, organizme nesuyra ir didina vėžio riziką.
KAS VAIDENASI NAUJIESIEMS KOMPIUTERIAMS
Vartotojai pastebėjo, kad kompiuteriai, kuriuose įdiegtos naujosios “Microsoft Windows XP” ir “Office XP” programos, į dokumentus slapta prirašo kažkokių žodžių.
Pasak “Microsoft” kompanijos, paslaptingą kompiuterių elgesį galima paaiškinti tuo, kad kai kurie mažmenininkai aktyvavo paketuose esančią balso atpažinimo programą. Esant tokiam nustatymui, tik įjungtas kompiuteris pradeda klausytis savo šeimininko, jo balsą interpretuodamas kaip tekstą arba komandas.
Parengė Romualdas Grigaliūnas
